Kodėl kompiuteriniai žaidimai nesiderina su vyriškumu?




Kompiuteriniai žaidimai. Aš tikrai įtariu, kad beveik visi vaikinai, kurie vaikystėj / paauglystėj turėjo kompiuterį ( šiaip, net ir tie, kurie neturėjo ) - geimino / lošė / pliekė Counter Strike'us, GTA, Lineage ir pan. Aš pats esu 91 metų gimimo ir žinau kokia manoji karta augo. Laimei, mes dar ir kiemų pamatėm, ne kaip šiuolaikinis jaunimas. Anyway, dabar apie žaidimus.

Prisimenu save vaikystėj, kuomet mokykloj su draugu per rusų pamokas kurdavom strategijas kaip grįžę į namus žaisim Heroes 3 ir užpulsim tam tikras pilis. Atsimenu, kaip siųsdavau Counter Strike mod'us, kaip sėlindavau per Splinter Cell ir kaip kokius 7 kartus perėjau Hitman - Blood money. Prisiminimai, viena vertus, kelia tikrai geras emocijas už smagiai praleistus laikus. Kita vertus - suaugęs iki universitetinio amžiaus supratau, kad sudeginau baisiai daug vienų gražiausių gyvenimo valandų. Labai daug. Kol kiti žaidė miškuose, kažką konstravo būreliuose, mokėsi groti, sportavo - aš sėdėjau prie kompo ir gadindamas nugarą bei akis žaidžiau ir švaisčiau savo laiką. Ir, galbūt, taip turi būti, kol esi jaunas, kol kitų sakomi žodžiai atrodo kaip pastangų švaistymas ir kai nušautų virtualių žmonių skaičius daug įdomesnis už patirtį realiame gyvenime, kuriame sunku, kuriame reikia kovoti, kuriame nesi tobulas.

Atsimenu save ir universitete, kuomet per paskaitas grupiokai dirbo darbus, kalė bapkes, o aš žaisdavau Crysis 3. Tada jau rimtai pats save grauždavau, tačiau "Cloak engaged" žodžiai per žaidimą ( Crysis 3 ) daug labiau mano kraują užvirdavo, nei noras turėt pinigų ir mašiną. Bet buvo kaip buvo - vėlgi, žaidžiau ir švaisčiau laiką.

Dabar, kuomet turiu šeimą, turiu darbą, turiu begalę projektų ( gyvų ir dar tik galvoje ) - žaidimai būtų jau tikrai per brangus malonumas. Pagaliau smegenys veikia racionaliai. Nors nesu šventas - telefone turiu vieną kitą žaidimuką laiko prastumimui. Bet tai ne valandoms. Bent tiek.

Susimąsčiau šią dieną apie žaidimus ir kažkaip pradėjau svarstyti ar yra nors viena vyriška savybė, kurią ugdo žaidimai. Sakykim, lenktyniai, šaudyklės, strateginiai ir pan.
Nesugalvojau nei vieno.

Nei

vieno

.

Atsakomybės - neugdo.
Kūno - nesutvirtina.
Pasaulio subtilybių ( etiketo, bendravimo meno, kūno kalbos, ... ) - neišmoko.
Naudingos patirties - neprideda.
Džentelmeniškumo - negudo ( kai kurie žaidimai, sakyčiau, kaip tik moko lipt ( arba šaudyt ) per galvas vardan taškų ).
Santykių su moterimis - nemokina.
Dvasinių dalykų - nepuoselėja.

Būtų galima privesti, kad yra profesionalių žaidėjų, kurie per dieną uždirba daugiau nei aš per visą gyvenimą, bet kaip ir visose gyvenimo srityse - būna kraštutinių išimčių. Be abejo.

Nepaisant to - mąstau toliau. Ar gali moteriai būti patrauklus vyras, kuris sėdi prie kompiuterio ir žaidžia žaidimus? Gali, jei ir moteris žaidžia. Bet įprastu atveju - matyt, nelabai. Kodėl? Nes toks vyras atrodo kiek atitrūkęs nuo realybės, vaikiškas, nebrandus, mamyčiukas ( pamenu kaip ir man mama atnešdavo valgyti kol žaisdavau. Liūdna, kad turiu tokius dalykus prisiminti ) ir pan.

Damn, vaikai, paaugliai, vyrai - nebegaiškime laiko tokiem niekam. Su žaidimais yra blogiausia tai, kad susivokus kiek laiko sudeginai pražaidęs - neprisiminsi nei žaidimo esmės, nei pačio gyvenimo ( nes jį pražaidi ). Ir jei atrodo, kad nusišneku, pabandykite prisiminti kaip žaidėte kokį nors žaidimą prieš metus arba dvejus. Kiek viso to laiko detalių prisimenate. Man, pavyzdžiui, per metus išsitrynė beveik viskas ir prisimenu tik pavienius momentus, praleistus žaidžiant.

Gyvenimas yra daugiau. Gyvenimas yra įdomiau. Patirtys yra naudingiau. Geriau žaidimus kurti, geriau dirbti, „gamintis“ mašinas ir su jomis lenktyniauti, jaučiant adrenaliną ir padangų kvapą.
Žaidimas kvapo neskleis ( kol kas ).
Žaidimo kūnu nepajusi.
Žaidimą tik prabūsi.
Ir atsitokėjus liks tik prarasto laiko jausmas bei įgauti žaidimo įgūdžiai, kurie nepravers. Būkim realūs - jie nepravers.


Negaliu nepaminėti, jog visi turime savo hobius ir keletos valandų žaidimas per savaitę kažkam galbūt yra geriausia atsipalaidavimo forma. Ir su tuo viskas gerai. Per 2 valandas gyvenimo neprarasi. Per 200 - jau arčiau...
O šis straipsnis yra tik sufleris reflektavimui apie žaidimo ir vyriškumo ryšį.
Jei kartais norėtųsi pasimąstyti.



Vienas mano asmeninis laimikis iš žaidimų laikų - atrasta nereali muzika, kurios griežtai žanrais aprašyti neįmanoma, o ir pati muzika - ne radijo eteriui. Jesper Kyd ( genijus! ) parašytas kūrinys Hitman - Blood money žaidimui.

Panašūs įrašai

Vyrai vaidina švelnius ar kietus?
Perskaičius straipsnio antraštę galėjo kilti klausimas „o vyrai kažką apskritai vaidina?“. Į tokį klausimą atsakyčiau, kad vaidina ir turiu ...
Kaip aš ištirpau per 3 savaites (-8 kg)
„Gražiame kūne graži siela“
Tiesa? Galbūt, nes esu linkęs manyti, kad mano siela tikrai graži net ir ne beach b ...
Skaityta 620 kartų.        
Komentarai



Anonimas
Ačiū.kad rašai.man įdomu ir apie tave daug sužinoti iš tavęs paties.pvz ką veikei vaikystėj..ką žaidei.ką mamuks darė.Tu turtingas vidaus pasauliu.praturtini ir kitus
2017-08-10 07:42:09
Ramūnas
Visų pirma, tai sveikinu sulaukus tiek daug komentarų. :) Tik pasiskundei, tuomet sekė veiksmas, ir vuolia! O dabar mano komentaras. Ačiū už limito nuėmimą. :)) Vygantai, man rodos per mažai žaidimų esi žaidęs. :)) Aš sutinku, kad dauguma žaidimų yra na toks kaip ir laiko švaistymas, bet kažkam tai padeda atsipalaiduoti, kaip kad tu ir minėjai. Dėl žaidimų ir vyriškumo. Čia diskutuotinas klausimas. Kaip kad ir pats vyriškumas. :) Kokios yra tos vyriškos savybės? Na iš tavo išvardintų: Atsakomybė - iš kurios pusės pažiūrėsi. Yra komandinių žaidimų, kur tu esi už kažką atsakingas, kad ir virtualaus, bet tai irgi atsakingumo forma, ar ne? Kūno tvirtumas - na dėl šito tai tikrai galiu sutikti, kad nelabai kūno sutvirtinsi, nebent gali kilnoti kojas sėdėdamas ir presą stiprinti, arba tie visi "Just dance" ir panašiai riebaliukų deginimui. :D Pasaulio subtilybės (etiketas, bendravimo menas, kūno kalba, ... ) - čia tai labai drįsčiau prieštarauti. Aišku, yra visokių žaidimų, kur tikrai viskas vyksta ne taip, kaip turėtų būti, bet yra ir tokių, kur gali sužinoti įvairių etiketo taisyklių skirtingose kultūrose, galima sužinoti nemažai istorijos, lavinti vaizduotę, atmintį ir pan.) Naudinga patirtis - Na čia kažkiek panašu į aukščiau aprašytus dalykus. Nežinia, kiek ko galėsi pritaikyti kasdieninėje veikloje (nors gal pasirinkus tam tikrus žaidimus, galėtum patobulėti ir savo sferoje), bet kartais gali nustebinti žmogų, kai kažką žinai, o kai jis paklaus iš kur žinai, ir pasakysi, kad "ai čia iš tokio ir tokio žaidimo", tai dar labiau žmogus nustebs. :) Džentelmeniškumas - beveik visiškai sutinku su tavimi. Pats nepamenu 007 sagos žaidimų, bet pamenu, kažkada kažką rašei, apie vyriškumą ir džentelmeniškumą ir James Bond, tai gal ten kažkiek irgi iš jo galima pasimokyti (neskaitant didžiosios dalies, kai reikia šaudyti "blogiukus") Santykių su moterimis - aammm, na kaip čia pasakius... Galima kitur gal kažkiek romantikos pasimokyti, bendravimo. Dvasiniai dalykai - čia kiek sunkiau. Nors paskutinis žaidimas, kurį žaidžiau, tai citavo nemažai Biblijos. Ką noriu pridurti, kad dauguma šitų dalykų gali būti pateikti paviršutiniškai, tai čia jau po to nuo žaidžiančio žmogaus priklauso, ar jis norės į tuos dalykus pasigilinti ir pasidomėti daugiau. Nors, pavyzdžiui, istorinių dalykų ar kokių galbūt net techninių tai gali būti ir per daug kartais. Tik spėk semti informaciją. :) Ir kas dar man patinka, tai yra žaidimai, kurie verčia susimastyti ir palavinti smegenis, reikalauja logikos. :)
2017-08-09 21:12:49
Ar bent kilnoji, viruti?
Čia išdėstyta nuomonė visiškai nutolusi nuo realybės, ne tik todėl, kad žmogus kalba iš asmeninės patirties, bei bando primesti kitiems savo insecurities, bet ir todėl, kad jokios logikos ar išvis kritinio mąstymo pas šį bičą nerasta. Paminėjai vyriškas savybes, ir kaip žaidimai jų neugdo. Tačiau visos šios savybės : Atsakomybė, tvirtas kūnas, patirtis ir tt. jos taip pat galioja ir priešingai lyčiai. Aš suprantu, jog tu tikiesi, jog tavo audience bus mostly males, bet ar nemanai, kad esi totalus dalbajobas, jeigu tapatini vienas vertybes ar savybes tik su viena lytimi? Žaidimų esmė tokia pati kaip bet kokio kito entertainmento - filmų, knygų, serialų ir tt. - smagiai praleist laiką (vienam ar su draugais). Jei sakai, jog žaidimai vienareikšmiškai yra laiko švaistymas (ty. netobulina žmogaus, neteikia jokios naudos), ir mes neturėtume jais užsiimti, tai turbūt tai gali galiot ir begalei kitų užsiėmimų. Vienu žodžiu - esi primityvi auka, kuriai išplautos smegenys, kadangi pažiūrėjus į tavo overall contentą susidaro įspūdis, jog gyvenime reikia tik užsidominuot gerą patelę, užkalt gerai pinigo (patelė pati nenusipenės) ir žinoma galiausiai laukia palikuonys. Ir štai, sveikinu, tu jau patenkinai savo evoliucinę prasmę, dabar gali nusižudyt, kadangi viskas kas liko yra laiko švaistymas ir žmogaus netobulina.
2017-08-08 16:29:27
Vyriskumas.eu kūrėjas
Labas. 1. Kalbu ne iš asmeninės patirties, o APIE asmeninę patirtį ir (antroje straipsnio pusėje) skatinu kitus mest / mažint žaidimus. 2. Mano šios vyriskumas.eu veiklos idėja yra ne primest savo "insecurities" (nesutikčiau, kad čia tinkamas žodis), bet primest mintis, kad vyrai patys apsimąstytų ir augintų vyriškumą (šia mintim neapsiriboju tik šio straipsnio tekstu). 3. "bet ar nemanai, kad esi totalus dalbajobas, jeigu tapatini vienas vertybes ar savybes tik su viena lytimi" - ne, nemanau ir žinau, kad nesu dalbajobas. Ir prie ko čia moteriška lytis? Aš ne tik tikiuosi, bet tiesiogiai ir taikau tik į vyrišką auditoriją, tad prie ko čia moterys? 4. Taip, aš teigiu, kad žaidimai švaisto laiką ir taip, yra daug kitų veiklų, kurios švaisto laiką. Žaidimai buvo paimta tema dėl to, kad man tiesiog kilo mintis apie juos ir dėl to, kad žaidžiau daugiau vyrų nei moterų. O į ką orientuotas mano tinklaraštis - į vyrus. Gal vis tik ir logiškas pavyzdys žaidimai? 5. "Vienu žodžiu - esi primityvi auka" - čia nekonstruktyvus hate'as ir nieko daugiau. 6. "pažiūrėjus į tavo overall contentą susidaro įspūdis, jog gyvenime reikia tik užsidominuot gerą patelę, užkalt gerai pinigo (patelė pati nenusipenės) ir žinoma galiausiai laukia palikuonys" - na, jei susidarė tokia nuomonė, tuomet gaila. Jei nors kiek domina mano nuomonė apie rašomą mano content'ą - paskaityk "Apie autorių" skilties paskutinę pastraipą. 7. "Ir štai, sveikinu, tu jau patenkinai savo evoliucinę prasmę" - dar ne. Dar jos ieškau / ją kuriu. 8. "dabar gali nusižudyt" - dėkui, bet ne. Lietuvoj ir taip didelis šito skaičius. Ir įdomu ar tą patį siūlysi ir savo vaikams, kuomet jie suaugs. Nes toks siūlymas tiek pat primityvus kaip ir pačio mąstymas, jog mano vieno straipsnio tema teigia, kad viskas kas liko (apart žaidimus) yra laiko švaistymas. Susumuojant - vis tiek dėkoju už komentarą. Diskusija yra gerai. Nors ir čia buvo pusiau neapykantos liejimas, nu bet. Bent pasakei. Man vis tiek įdomu išgirst ką tam tikrom temom mano kiti. Man vis tiek gera žinot, kad mąstai. O ne plikai perskaitai, mintyse pavadini mane dalbajobu ir išjungi tinklalapį. Ai ir dar. Tavo komentare parašytas vardas "Ar bent kilnoji, vyruti?" kelia klausimą. Atsakant - kol kas ne.
2017-08-09 08:43:20
Anonimas
nesamone
2017-08-08 16:13:37
Vyriskumas.eu kūrėjas
Galbūt. Tavo argumentai atrodo visai įtikinantys, tačiau kažko man dar nu vat trūksta, kad patikėčiau...
2017-08-09 08:26:51
Kažkaip jau tik atsidariusi pagalvojau, kad mane sutriggerins šitas tekstas :) Žinoma, nesu objektyvi, žaidžiu pati, žaidžia ir mano tėtis, ir brolis, ir vyras, ir didžioji dalis artimų draugų. Bet noriu ginčytis, kad jokių savybių neugdo - o kaip komandiškumas (ne taip lengva WOW reidą surinkti ir atbūti)? Kūrybiškumas ir fantazija (Minecraft)? Strategija, greita reakcija krizinėje situacijoje? Galų gale logika ir fizika (KSP ir pan)? Nekalbu apie priklausomybę, tačiau aistra tam nėra blogai. Arba čia aš pati sugadinta :)
2017-08-08 15:51:28
Vau, daug žaidžiančių. Niekad nesu susidūręs, kad taip visa giminė žaistų. Gerai tai, kad turbūt bent nekyla konfliktų tarp savų, jog kažkuris daug žaidžia :D Minėtos savybės man atrodo kiek pritemptos. Jei žaidžiama vienam kambary multiplayer'iu, tada gal ir ugdosi kažkiek naudingas komandiškumas. Bet jei tiesiog online - klausimas kiek to virtualaus komandiškumo atsiliepia realiam gyvenime. Kūrybiškumas tikrai ugdosi vaikams. Net neabejoju. Ir lyg esu matęs straipsnių apie tai. Bet ar suaugę vyrai tampa kūrybiškesni žaisdami - reiktų jų ir paklaust. Gera tema panagrinėjimui, šiaip tai :) Šiaip galbūt net ir neverta man į viską sakyt savo nuomonės, nes manau, kad tu čia daugiau bendrine prasme tas savybes paminėjai. Ir aš tikrai pritariu, kad yra savybių, kurias žaidimai ugdo. Tik tiek, kad dauguma jų yra tokiaus daugiau bendrinės, o ne, sakykim, "vyriškumo sudedamosios dalys". Matyt, greitai reaguojantis vyras savaime nėra labiau vyriškesnis už įprastos reakcijos žmogų. Ačiū už komentarą! Negaliu nepaminėti, jog visi turime savo hobius ir keletos valandų žaidimas per savaitę kažkam galbūt yra geriausia atsipalaidavimo forma. Ir su tuo viskas gerai.
2017-08-09 08:07:55
Prenumeratos
Patiko straipsnis? Privertė susimąstyti? Galbūt norėtum greitai sužinoti kada bus parašytas naujas straipsnis? Tuomet įrašyk čia savo el. pašto adresą ir tave naujienos pasieks iš karto!