John Eldredge – „Laukinis širdyje“. Pasidalinimas ištraukomis ir mintimis
2015-09-17 19:41:14 | ApžvalgosŠis įrašas bus tokia kaip mini knygos recenzija su papostringavimais apie tam tikrus dalykus.
Pagaliau baigiau skaityti John Eldredge – „Laukinis širdyje“. Rašau pagaliau, nes vasarą ją skaičiau įtemptai, po to pradėjau skaityti tik autobusuose, o rudenį nelabai buvo galimybių skaityti ir taip („silkė skardinėje“). Bet šiaip ne taip pavyko pabaigti, išsirašiau viską, ką buvau pasižymėjęs, o dabar noriu pasidalinti.
John Eldredge yra 55 metų rašytojas amerikietis, turintis žmoną Steisę ir 3 berniukus. Iš profesinės pusės John‘as yra rašytojas ir oratorius, o pagrindinės jo temos – dvasinis tobulėjimas ir tikėjimo žodžio skleidimas. Jis parašęs virš 20 knygų, tačiau pamatę „dvasinio tobulėjimo knygos“ neturėtumėte pagalvoti, kad jis rašo knygas tokias kaip „Kaip tapti milijonieriumi ir pamilti gyvenimą“ ar panašiai. Viena jo žymiausių knygų – „Žavingoji“, kuri yra apie moters sielos grožį ir moteriškumą. Mano pažįstamų merginų tarpe ši knyga tikrai figūruoja, ko negaliu pasakyti apie tokios knygos alternatyvą vyrams – „Laukinis širdyje“.
Knygos gale yra, sakyčiau, labai gerai parašyta anotacija, kuri turėtų užkabinti kiekvieną vyrą, kuris gyvenime domisi ne vien automobiliais, šlamančiais ir moterimis, tačiau dar nori ir suprasti kodėl tai jį traukia. Anotacija:
Johnas Eldredge‘as tiki, jog to, kas iš tiesų glūdi vyro širdyje, visiškai nepaisoma. „Galiausiai manau, kad daugelis vyrų patiki, jog dievas į žemę juos paleido tam, kad jie būtų geri berniukai“, - knygoje „Laukinis širdyje“ rašo Eldredge‘as. „Mums sakoma, kad vyrų problema ta, jog jie nesugeba laikytis pažadų, nemoka būti dvasiniais vedliais, bendrauti su savo žmona ar auginti vaikų. Tačiau gerai pasistengę, jie gali pasiekti aukščiausią viršūnę – tapti... maloniu vyruku. Štai ką laikome krikščioniškos brandos pavyzdžiais – tikrai malonius vyrukus.“
Tačiau ar vaikystėje kada nors svajojote užaugę tapti maloniu vyruku? Damos, ar jūsų svajonių princas buvo smarkus... ar tiesiog malonus?“. Eldredge‘as mano, jog būtent dėl šitokio malonaus vyro įsivaizdavimo esama tiek daug nuvargusių ir vienišų moterų, tiek daug betėvių vaikų ir tiek mažai vyrų. Jis rašo: „Atėmėme vyro širdies svajones, o norime, kad jis elgtųsi vyriškai. Pasak C. S. Lewiso „Iškastravę galviją norime, kad jis būtų vaisingas“.“
Giliai širdyje kiekvienas vyras trokšta kovoti kovą, leistis į žygį, išgelbėti gražuolę. Štai kada jis atspindi Dievo paveikslą; štai kokį jį sukūrė Dievas.
Kuomet ieškojau informacijos apie šią knygą, radau vieną tinklaraštį, kuriame moteris, perskaičiusi šią knygą, pasidarė išvadas ir pasidalino mintimis ką suprato apie vyrus iš knygos:
- Vyrai yra "laukiniai", t.y. ieškantys nuotykių, veiksmo, kovos ir rungtynių ne iš savo nuodėmingo prado, o dėl to, kad Dievas juos tokius sukūrė. Kūrėjui reikia drąsių ir stiprių vyrų, kad vykdytų Jo paskirtas užduotis.
- Savo aplinkoje, mokykloje ir šiaip gyvenime moterys trokšta, kad vyrai taptų "Gerais, Mielais Vyrukais". Deja, tai didžiausia klaida. Kaip jau minėjau anksčiau, Dievas jiems turi kitokių planų. Pasižiūriu į save iš šono kasdienybėje ir girdžiu: "Nelipk, nulipk, atsargiai, nenugriūk, atsisėk gražiai, nukelk kojas, nerėk, nešauk, patylėk bent vieną minutę, stovėk ramiai, klausyk, nebėk, nenugriūk, sustok ir t.t...." Niekada niekada nepagalvojau, kad vyrams tai iš principo svetima! Juk tokie nuotykiai jų laukia, o aš ką darau?!
- Esminis vyrų klausimas, kuris veda juos per visas gyvenimo dienas ir daro savimi pasitikinčiomis asmenybėmis yra: "Ar aš stiprus?" Tai klausimas, kuris neduoda nei mažam berniukui, nei suaugusiam vyrui ramybės kiekvieną dieną. Ar aš pakankamai stiprus įveikti šią kliūtį? Kai perskaičiau apie tai, pradėjau stebėti ir klausytis Adomo. Ir ką gi, jis to klausia kiekvieną kartą tik pasitaikius progai įrodyti savo jėgą!
Šaltinis
Užkabino? Sukėlė minčių? Šios mintys atrodo liečiančios mūsų gyvenimus? Manau, kad šie žodžiai turėjo paliesti kiekvieną. Nes tai tikrai yra bent dalinis mūsų tikrovės atspindys.
Skaitydamas susidėjau skirtukus tam tikrose vietose, kurias norėčiau išsisaugoti. Keletas išliko galvoje, keletą reikia turėti užsirašius. Pasidalinsiu viskuo. Tikiuosi, kad šios mintys bus įdomios, naudingos ir labai artimos ne tik man, bet ir dar nors vienam skaitytojui.
---------
(Iš galvos) Kodėl vyrai mėgsta susitepti? Kodėl jiems patinka gamta, žvejyba, medžioklė ir pan.? Dėl to, kad kai Adomas buvo sukurtas, jis ne iš karto atsirado Edeno sode. Jis atsirado už jo, todėl turėjo rasti kelią, kuris ėjo per laukinę gamtą. Iš to kilo mūsų ta „purvinoji” prigimtis :)
---------
(Iš galvos) Berniukai iš prigimties nuo vaikystės mėgsta veiksmą, techniką, griovimą, statymą, nuotykius ir pan. Autorius pasakojo vieną istoriją, kuomet jis su šeima kažkur važiavo ir visi pradėjo kalbėtis apie savo svajonių mašiną. Berniukai sakė, kad norėtų tanko, autorius sakė, kad norėtų visureigio su kulkosvaidžiu ir tada jie visi paklausė o kokios mašinos norėtų jų mama. Ir žinot ką ji atsakė: saugios. (:DDD) Ir tai puikiai iliustruoja vieną didelį skirtumą tarp vyrų ir moterų.
---------
Čia tokia pastraipėlė daugiau apie moteris, nei apie vyriškumą, tačiau ugdantis, ko gero, verta žinoti ir moterų esybę, iš ko jos pastatytos. Tai puiki pastraipa pažinties pradžiai:
Ne kiekviena moteris nori kovoti kovą, tačiau kiekviena moteris trokšta, kad dėl jos būtų kaunamasi. Įsiklausykite į moteris širdies troškimą – ji nori būti ne tik pastebėta, ji nori, kad jos norėtų. Ji nori būti siekiama.
Taip pat kiekviena moteris nori būti žygio dalis <…> (čia kalbama apie vyro žygį – kažkokį didelį tikslą, kuris įprasmina vyro gyvenimą šiam pasaulyje).
Ir galiausiai kiekviena moteris nori grožio, kurį galėtų atskleisti. Ne parodyti, o būtent atskleisti. Daugelis moterų nuo ankstyvos jaunystės jaučia spaudimą atrodyti gražios, tačiau kalbu ne apie tai. Esama ir gilaus troškimo tiesiog ir iš tiesų būti gražuole ir tuo mėgautis.
---------
Kuris pasakymas geriau tiktų tau apibūdinti: „Haris? Aišku, kad pažįstu. Labai malonus vyrukas” ar: „Taip, esu girdėjusi apie Harį, jis pavojingas žmogus. Gerąja prasme”. Damos, o kaipgi jūs? Su kuriuo iš šių vyrukų mieliau norėtumėte draugauti? (Kai kurios moterys, nukentėjusios nuo vyriškumo blogąja prasme, galbūt tvirtins, kad mieliau draugaus su „saugiu” vyru. Bet vėliau, po daugelio metų, spėlios, kodėl jų santuokoje nebėra aistros, kodėl jis toks tolimas ir šaltas).
Ši pastraipa gerai pažymi, kad „laukiniai“ vyrukai yra trokštami. Gi ir šiuo metu visuomenėje, ypač tarp paauglių, vyrauja ta „bad boy“ etiketė, kuri padeda užkariauti daugelio merginų dėmesį. Bet va kaip jaunuoliui bręstant išmokti atskirti kur yra riba tarp bukai atrodančio ir perdėto „bad boy“ stiliuko (toks laaaabai ryškiai pasireiškia mokykloje, kokioje 10 – 11 klasėje. Esu matęs galybę vaikinų, kurie stato kažkokią povyzą, vaikšto į vakarėlius, neina į pamokas, nes jau yra suaugę ir patys geriau žino kaip naudingai išnaudoti savo laiką ir pan. Tik bėda, kad tokio savęs nemato iš šalies: toks įvaizdis, iš esmės, labai juokingas, nes tokiame amžiuje statistinis vaikinas dar būna beveik niekas: neturi kryptingo išsilavinimo, nėra net baigęs mokyklos, neturi savo finansų, neturi net 18 metų, kad pats nusipirktų parūkyti, nėra karjeros pasiekimų, nėra net praktikos, kuri leistų jam save vadinti naudingu rinkai. Yra tik išpuikusi, iš savęs pastatyta statula, kuri, visa laime, dažnai po kelių metų būna nuverčiama ir apjuokiama pačio jos kūrėjo) ir tikrai vyriško „bad boy“, kuris kažko siekia ir pasiekia, kuris ir be mandrų žodžių gali parodyti ką darbais yra nuveikęs gyvenime ir kokias atsakomybes laiko ant savo pečių.
---------
Puiki mintis apie netikros tapatybės praradimą. Apie tai knygoje buvo rašyta gerokai daugiau. Mes kartais susikuriame savo netikras tapatybes, pavyzdžiui, darbe perdėtai vaidiname valdingus, žiūrėdami krepšinį visiems aiškiname kaip reikia žaisti, važinėjame prabangiu automobiliu, nors vos išgalime jį remontuoti ir pan. Ir tos netikros tapatybės labai spaudžia, kadangi jų išlaikymui reikia tikrai daug pastangų, o jų praradimas yra labai sunkus. Apie tai ši ištraukėlė:
Netekti netikros tapatybės yra skausminga, nors ji tėra kaukė, nešiojame ją taip ilgai, kad prarasdami jaučiamės tarsi netektume artimo draugo. Po kauke glūdi visos nuoskaudos ir baimės, nuo kurių bėgome ir slėpėmės. Jų iškilimas į paviršių gali prilygti žemės drebėjimui.
---------
Traukdamiesi nuo savo netikros tapatybės, jausimės pažeidžiami ir neapsaugoti. Jausime stiprią pagundą grįžti ieškoti paguodos ir nusiraminimo ten, kur buvome įpratę. Kadangi daugybė mūsų savo vyriškumo patvirtinimo ieškodavome moters draugijoje, privalome pasitrauki nuo jos. Nesakau, kad turite palikti savo žmoną. Sakau liautis mėginus išgauti iš jos savo vyriškumo patvirtinimą, liautis reikalavus, kad ji spręstų tavo problemas, liautis stengusis išgauti iš jos savąjį atsakymą. Kai kuriems vyrams atrodo, kad šitaip jie moterį gali nuvilti. Jei visą laiką buvai nuolankus vyras, ant pirštų galų tipenantis aplink savo žmoną ir niekada nebandęs įsiūbuoti valties, pats metas tai padaryti.
Paprieštarauk jai, lai ji supyksta ant tavęs. O agresyviems vyrams (įskaitant maksimalistus) derėtų liautis žmoną išnaudojus. Padarote ją savo pykčio objektu manydami, jog ji turėjo paversti jus vyrais.
Ši pastraipa taip pat man atrodė labai naudinga ateičiai. Iš esmės, nusimetus tą „aš vyras ir aš toks kietas, kad galiu viską padaryti pats“ etiketę lieka dalį savo gyvenimo patikėti savo moteriai (o be tokio veiksmų plano tvirta santuoka tikrai nėra įmanoma). Tik rizika tame, kad šito dalinimo nevaldymas gali privesti prie to, jog vyras gali nebejausti kokius dalykus turi atlikti pats, o kuriuos galima dalintis. Tokios kilo mintys, nors jos ir ne apie perdėtą nuolankumą.
---------
Nuo tos lemtingos dienos, kai Adomas atsižadėjo savo stiprybės esmės, vyrai kovoja su dalimi savęs, kuri yra pasirengusi menkiausią progą pasielgti taip pat. Vengiame prabilti, nebent esame tikri, kad viskas bus gerai, nenorime pasijudinti, jeigu sėkmė nėra garantuota. Tai, ką Šventasis raštas vadina kūnu, senuoju žmogumi ar nuodėminga prigimtimi, yra toji kiekvieno vyro viduje glūdinti nusidėjusio Adomo dalis, visada trokštanti lengviausios išeities. Masturbuotis yra daug lengviau negu pamylėti savo žmoną, ypač jeigu judviejų santykiai klostosi ne itin sėkmingai ir pirmam parodyti iniciatyvą regisi rizikinga. Daug lengviau nuvykti į golfo aikštyną ir mušinėti kamuoliukus, negu darbe akis į akį pašnekėti su ant tavęs pykstančiais žmonėmis.
Ir čia, iš esmės, kalbama apie komforto zoną. Visuomet išėjimas iš komforto zonos yra labai nepatogus, bauginantis, bet esmė ta, kad tik toks vizitas į užribį yra penas tobulėjimui. Susiruošti į tokį žygį – tai auginti savo vyriškumą kiekviename žingsnyje. Ir aš pats dar turiu to mokytis ir mokytis.
---------
Čia be galo stipri įžvalga:
Vienas pažįstamas buvo susitaręs susitikti su draugais. Jie pažadėjo jam paskambinti prieš išeidami, o tada užvažiuoti jo paimti. Tačiau nepaskambino. Kai po kelių dienų vienas jų apie tai užsiminė, Ričas tarė: „Ai, nieko tokio“. Tačiau viduje jis buvo įsiutęs. Tai sabotažas. Jis sąmoningai pasirinko nuslopinti savo jėgą ir remtis netikra tapatybe. Šitaip elgdamasis ilgiau, galiausiai imsi manyti, kad iš viso neturi jėgų. Esu pastebėjęs, kad neigiant apėmusį pyktį, jis virsta baime. Jei nuslopinsime tai, ką Samas Keenas vadina „ugnimi pilve“, jos vietą užims kažkas silpnesnio. Sabotažas nutinka ir tada, kai savo jėgą išduodame. Paimti kyšį, leistis paperkamam. Pameilikauti, siekiant įgyti palankumą – tai sabotažas.
---------
Pavojingiausias žmogus žemėje yra tas, kuris susitaikė su savo mirtimi. Miršta visi, bet tik nedaugelis gyvena iš tiesų.
---------
Drąsa yra beveik loginis prieštaravimas. Ji reiškia stiprų troškimą gyveni, o pasireiškia pasiryžimu mirti.
Jūros atkirstas žmogus savo gyvybę gali išgelbėti tik labai ja rizikuodamas. Nuo mirties išsigelbėti jis gali tik laikydamasis nuo jos vos per colį.
---------
Ką tik man paskambinęs bičiulis papasakojo, kad dar vienas krikščionis lyderis pasidavė lytiniam amoralumui. Bažnyčia tik kraipo galvą tardama: „Mat kaip. Jis tiesiog nepajėgė išlikti nesusitepęs“. Tai naivu. Negi manote, kad vyras, Kristaus sekėjas, iš širdies gelmių norėjo nusidėti? <...> Jis buvo nuskintas, viskas buvo suplanuota. Jo puolimas buvo ilgas ir subtilus, siekiant nuvarginti jo gynybą ne tiek koviniais veiksmais, kiek nuoboduliu. Tą vyrą pažinojau. Jis neturėjo didelio tikslo, dėl kurio reikėtų kovoti, vien tik vykdė monotonišką „profesinę krikščionio tarnystę“, kurios negalėjo pakęsti, tačiau nemetė, nes atlyginimas buvo labai geras. Jis buvo užprogramuotas suklupti. Jei nežinosi to, kas čia vyksta, taip nutiks ir tau.
Čia kalbama apie pagrindinio gyvenimo tikslo neturėjimą. Kuomet vyras nesiruošia išeiti į gyvenimo žygį, o blaškosi vienoje vietoje. Man ši pastraipa labai daug pasakė, kuomet pats susimąsčiau apie savo gyvenimą. Šią vasarą turėjau krūvą laiko ir jį norėjau skirti vienam projektui suprogramuoti. Termino nebuvo, niekas nespaudė, pinigų vasarai turėjau, delsiau. Vasara baigėsi, rezultato nebuvo, nieko nepažengiau. Atėjo ruduo, įsidarbinau, laisvo laiko vos keli gramai, bet dabar vos ne kiekvieną vakarą turiu susikūręs tikslą, jaučiu, kad gyvenimas eina, dėl to dabar daug daugiau padarau, daug geriau jaučiuosi, dabar nebejaučiu to nuobodulio, kuris tikrai stingdo. Dabar jaučiu savo veikimą, jaučiu, kad galiu. Nuostabus jausmas. Siūlau kiekvienam susimąstyti apie tai, ką šiame laikotarpyje darote. Darote iš tikrųjų, kas įkvepia, kas augina, kas kursto vyriškumą, kas neleidžia suklupti.
---------
Čia labai įdomios mintys apie moteris. Apie jų esmę ir kaip galima tą esmę pažinus galbūt net išgelbėti moterį:
Giliausias mergaitės širdies klausimas yra: ar aš graži? Kiekvienai moteriai būtina žinoti, kad ji rafinuota, egzotiška ir trokštama. Tai esmingai svarbu jos tapatybei, tam, kaip ji atspindi panašumą į Dievą. Ar vysies mane? Ar džiaugsies manimi? Ar kovosi dėl manęs? Ir lygiai kaip ir kiekvienas berniukas, ji taip pat yra gavusi žaizdą. Žaizda kerta per pačią jos grožio šerdies esmę ir palieka jai pačią baisiausią žinią: Ne, tu nesi graži ir niekas dėl tavęs iš tiesų nesikaus. Kaip ir tavoji žaizda, jos žaizda taip pat dažniausiai padaroma tėvo.
---------
Mes, vyrai, mokam nepaskaičiavę užsidaryti į savo „box of nothing“, būti apatiški arba neatsargiai agresyvūs (dalinai prigimtinis dalykas). Tai čia labai taikliai aprašyta kaip tai gali žaloti santykius su žmona, kuomet vyras daugiau dėmesio užleidžia savo prigimčiai nei žmonai. Taip pat gerai pasakyta ir apie vyrišką jėgą ir kaip ją tūkstančiai vyrų pamina palikę savo šeimas. Mano jei ne prioritetas Nr. 1, tai bent Nr. 2 tikrų tikriausiai: visomis jėgomis išsaugoti šeimą. Turėti tik vieną. Ir visam.
Jei vyras nepasiūlo savęs, jo žmona lieka tuščia ir bevaisė. Agresyvus vyras žmoną žlugdo savo žodžiais, tylus ją marina badu. <...> Iš tiesų jai trūko keleto dalykų – jo žodžių, jo prisilietimų, tačiau labiausiai – jo susižavėjimo. Gyvenime tai pasireiškia daugybe kitų būdų. Vyras, kuris palieka savo žmoną su vaikais ir neapmokėtom sąskaitom, ieškodamas lengvesnio gyvenimo, neperteikia jiems savo jėgos. Jis paaukoja juos, užuot paaukojęs jiems savo jėgą.
---------
Čia labai įdomūs postringavimai apie pornografiją. Dažniausiai apie ją rašoma iš tokios daugiau socialinės pusės, kad jei yra paklausa, tai didinama ir pasiūla, kad tai amoralu, kad tai neleistina, įsivaizduokite, jei ten būtų jūsų artimieji ir pan. O čia visiškai iš kitos pusės apie tai pakalbėta. Ir, manyčiau, labai taikliai:
Daugelis vyrų nori mergelės, kuri jiems visiškai nieko nekainuotų. Jie nori mėgautis visais gražuolės teikiamais džiaugsmais, nepatirdami jokių kovos vargų. Tokia yra piktybinė pornografijos prigimtis: mėgautis moterimi jos pačios sąskaita. Pornografija yra tai, kas vyksta kai vyras primygtinai trokšta semtis energijos iš moters. Jis ja naudojasi, kad pasijustų tikru vyru. Kaip jau esame minėję, tai netikra jėga, nes priklauso nuo išorinio šaltinio, o ne kyla iš paties gelmių. Tai savanaudiškumo pavyzdys. Jis nieko nepasiūlo, o pasiima viską.
---------
Jei tai pavyksta, jei vyrui pasiseka savo gyvenimą apsaugoti nuo bet kokios rizikos, jis įsisupa savajame savisaugos kokone ir niekaip negali suprasti, kodėl dūsta. O jei nepavyksta, jis keikia Dievą ir dvigubai padidina savąsias pastangas bei kraujospūdį. Pažvelgęs į netikros tapatybės struktūrą, kurią vyrai linkę kurti, pamatysi, kad ji visada sukasi apie dvi temas: kokios nors kompetencijos įgijimą ir visko, ko negali kontroliuoti, atmetimą. Pasak Davido Whyte‘o, „Mūsų gyvybingumo kaina yra visų mūsų baimių suma“.
Manau, kad kiekvienam vyrui nors kartą gyvenime buvo laikotarpis, kuomet ši pastraipa būtų it nutapytas portretas. Laimė, visi turime galimybę susiimti į rankas ir drąsiai žengti į komforto užribį, kasdien susikauti su pasauliu ir nors kažką toje kovoje laimėti. Net ir laimėtas žemės žiupsnelis yra daug geriau nei būvimas čia ir dabar su savo netikra tapatybe bei balta vėliavėle.
-------------------------------------------
Gera knyga. Ne vadovėlis, ne religinė knyga, o šiek tiek ištęstom, šiek tiek besikartojančiom, bet tikrai – prigimtines vyro gyvenimo detales aprašančiom mintim parašytas vienas didelis ir gražus kūrinys.
Sau tikrai pasisėmiau gerų pavyzdžių, gavau peno tam tikriems apmąstymams, į kai ką šiek tiek pakeičiau požiūrį, dalinai geriau pažinau moterų pasaulėžiūros pamatus, sužinojau kas laukia kai turėsiu vaikų ir dar daug mažų pabirų detalių. Draugui rekomenduočiau. Neišaukštinčiau taip, kaip Gary Chapman – „Penkios meilės kalbos“ bet rekomenduočiau.
Panašūs įrašai
Savaitgalio „Sutuoktinių susitikimai“ apžvalga
Prieš keletą savaičių sudalyvavau labai įdomiame savaitgalyje (o rašau tik dabar, vaje).
Tai Šeimos centro ilgus metus organizuojamas rekol ...
Įspūdžiai po seminaro "Tik vyrams"
Skaityta 3175 kartų.
Netrukau sulaukti rugpjūčio 28 dienos, kuomet įvyko vyrai.eu įkūrėjo Donato Kantakevičiaus seminaras vyrams.
Tai buvo diskusijos forma pare ...
Komentarai
Prenumeratos
Patiko straipsnis? Privertė susimąstyti? Galbūt norėtum greitai sužinoti kada bus parašytas naujas straipsnis? Tuomet įrašyk čia savo el. pašto adresą ir tave naujienos pasieks iš karto!