Džentelmeniškumas pigiausia kaina




Džentelmenas (angliškai gentleman - gentle - kilmingas, man - vyras)

vyro tipas, kuris ištartas moterims kelia nostalgiją ir svajones. Žodis, į kurį telpa daug sunkiai įdirbamų savybių ir įgūdžių. Žmogus, kuris pasaulyje kuria tvarką, teisingumą ir klasiką. Žodis, kuriuo retas vyras yra pavadinamas šiuolaikiniame pasaulyje.

Džentelmeno (švelnus, romus, kilmingas – angl.) sąvoka atsirado dar viduramžiais. Iš pradžių taip buvo vadinami žmonės, gimę, kaip sakoma, „geroje šeimoje“. Prie kilmės netrukus buvo pridurti gero ir dorovingo elgesio reikalavimai.

Tai mandagaus, galantiško, garbingo, manieringo vyro įvaizdis, kuriam nerasime abejingos nei vienos moters pasaulyje. Šiandien džentelmenas – tai vyras, kuriam tiesiog negali nesisekti. Jis puikiai įvaldęs kūno kalbą, bendravimo meną, išlavinęs savo vaizduotę ir perpratęs sėkmės meną. Šaltinis


Radau daug šaltinių, kurie aprašo koks turi būti džentelmenas. Tai išauklėtas, gražiai apsirengęs (ilgainiui nusistovėjo, kad džentelmenas dėvi kostiumus), kilnus, garbingas, puikiomis manieromis, gerbiantis moteris, žavus, sąžiningas žmogus.
Tad kaip tokiu tapti? Kiek užtrunka?

Ilgai.

Turbūt per ilgai, kad reikėtų to karštligiškai siekti. Ir pasakysiu kodėl:
1. Šiandien žmonės pamiršę šią savoką, jos kilmę ir vertę. Niekas tiesiog nebepastebi džentelmeniškumo. O jei ir pastebi - šiuolaikinis džentelmenas yra vadinamas „geru, maloniu vyruku“. O juk dabar moterims reikia blogiukų. Ir YOLO, be abejo.
2. Džentelmenas savyje turi turėti tokių savybių, kurios šiais laikais yra labai palanki savybė tiems, kurie manipuliuoja žmonėmis. Pavyzdžiui, paslaugumas, nenoras meluoti ir elgtis neteisingai. Tiesiog - maloniais vyrukais naudojasi. Tai liūdna tiesa. Ir čia dar keletas pavyzdžių su kokiomis tragikomiškomis situacijomis susiduria šiuolaikiniai džentelmenai.
3. Manau, kad labiau verta pirmiau siekti save sukurti kaip tikrą vyrą, o tik po to lipdyti savo skylutes tampant grynakrauju džentelmenu. Laimei, tikro vyro ir džentelmeno branduolys yra toks pat. Artėjant prie vyriškumo, artėjama ir prie džentelmeniškumo.

Nereikėtų manyti, kad aš prieš džentelmeniškumą. Visais šiais postringavimais norėjau pasakyti, kad siekti tapti tikru džentelmenu neverta. Tai užtrunka. Žinoma, turime visą gyvenimą, tačiau geriau yra orientuotis į gero tėvo vaidmenį nei į žmogaus, kuris niekada neatsisakys pagelbėti kitai damai, aukodamas ir šeimos laiką (pavyzdys, vedantis į kraštutinumus, bet tebunie).

Išskirsiu keletą savybių, kurios nelabai siejasi su vyriškumo auginimu, tačiau stiprina džentelmenišką pusę (nors čia prieštarauju pats sau, nes džentelmeniškumas įeina į vyriškumą. Sakyčiau tai gal net pamatinis dalykas iki tam tikros ribos).

Džentelmeniškumas pigiausia kaina - tai būdas artėti prie džentelmeno statuso su mažiausiomis pastangomis (nes uždirbti didžiai garbei gali tekti pakloti keletą ar keliasdešimt metų).

  • Lyja, vyras stovi su skėčiu, o prie jo stovi moteris. Pažįstama - natūralu, kad vyras po skėčiu priims ir ją. Bet aukštesnis lygis - po skėčiu priimti ir moterį, kuri, tarkime, stovi prie raudono šviesoforo. Jei moteriai skėtį pasiūlytų einant gatve - galbūt ji nepasijustų jaukiai iš pradžių. Tačiau stovint - sakyčiau gražus gestas. Ypač nevedusiems vyrams ( :D )

  • Sakykime, moteris labai apsidžiaugia, kad vyras ją lydi su skėčiu ir paprašo, kad jis palydėtų ją iki automobilio, kuris yra moteriškai „netoli“. Taip vyras vėluoja į susitikimą. Džentelmeniška būtų pranešti, kad jis vėluoja. Elementaru, paprasta, tačiau net ir mano keletui pažįstamų žmonių nesuvokiama. Tiesiog. Pranešti. Ir tai padaryti prieš bent 15 minučių iki sutarto laiko, jei įmanoma.

  • Jei susitikimas vyksta teatre, džentelmenas neleis sau eiti su džinsais ir džemperiu. Taip, sutinku, kad čia yra išimtis žmogui, kuris tiesiog neturi finansinių galimybių nusipirkti kostiumą ar kažką kito puošnaus (net ir iš turgaus). Ir taip - sutinku, kad išimtis yra tokie teatrai kaip Domino teatras, kuris nerodo spektaklių. Jis rodo populiarų, pigų ir neskoningą „humorą“. Na, bet tai mano nuomonė.

  • Na, vyras vėluoja, būna. Įeina į spektaklį jau jam prasidėjus, tamsoje. Yra priimta, kad pro sėdinčius žmones reikia praeiti priekiu, o ne užpakaliu. Nesunku tai prisiminti. Tiesiog vyras turėtų praeiti priekiu pro žmones.

  • Susitikus gražu pasisveikinti. Kalbant ne apie spektaklio atmosferą, sveikintis reikėtų drąsiai, žiūrint į akis, su visais ir stipriai spaudžiant ranką (net ir moterims). Man tiesiog klaiku matyti, kuomet vyrai ranką ne spaudžia, bet paduoda savąją kaip kokį skudurėlį, kurį patampai ir paleidi. Spaudžiant moteriai ranką - nereikia persistengti, tačiau nereikia manyti, kad jai savo ranką galima teisėtai paduoti kaip skudurėlį. Ką jau ką, bet tikrai ne moteris turi ranką spausti stipriau.

  • Peršokant prie moterų - padėti nusivilkti ir apsivilkti paltą yra vienas mažiausiai pastangų reikalaujančių dalykų. Vyras įeina su moterimi į patalpą, padeda jai nusirengti, tada nusirengia pats. Išeinant vyras apsirengia pats ir padeda apsirengti moteriai (taip, jis pirmas. Todėl, kad moteris neturi laukti ir kaisti kol apsirengs vyras).

  • Išėjus iš patalpos labai paprasta ir neskausminga pagreitinti žingsnį ir apėjus automobilį atidaryti dureles moteriai. Patikėkite, moterys tą labai labai mėgsta. Atvažiavus į vietą būtų gražu moterį ir išleisti, tačiau šiuolaikinės moterys neįpratusios matyti, kad joms atidaro dureles įsėdant, todėl atvažiavus į vietą jos ir nelaukia, kol kažkas prieis jas išleisti iš mašinos. Pačios ima ir lipa. Na, gaila.

  • Kalbant apie duris - visos durys yra durys - kavinėse, pastatuose, tik prekybos centruose ne. Ten džentelmenų darbą perėmė tą daug geriau atliekantys automatiniai durų mechanizmai. Ypač Oze.

  • Sakykime, vyras vakarieniauja su nepažįstama arba neartima moterimi. Tema išsiplėtoja iki politikos, religijos, muzikos ar kitokio skonio. Prasideda lengvas ginčas. Vyras turėtų neleisti tam ginčui išaugti ir bandyti įrodyti savo tiesų, net jei žino, jog moteris neturi pakankamai žinių diskutuojama tema. Jei moteris lengvai priima faktus ir mielai keičia savo nuomonę - viskas ok. Bet jei jaučiama jos gynyba - geriau neplėtoti diskusijos, kurioje nei vienas neketina keisti savo nuomonės, o vakaro nuotaika pradeda niauktis. Neverta aukoti nuotaikos vardan savo įrodytų tiesų. Ir šiaip - politinės, religinės pažiūros ir skonis yra neginčijami dalykai.


Tai yra tikrai paprasti, universalūs dalykai, šiuolaikiškos džentelmeniškumo užuomazgos, už kurias greičiausiai nebūsite įvardinti džentelmenais, tačiau tikrai sukelsite šypsenas ir laimėsite keletą moterų karmos taškų.
Jei norite kažko sudėtingesnio, kažko rimtesnio, ties kuo reikėtų jau padirbėti su savimi rimčiau, siūlau šiuos dalykus:

  • Džentelmenas neverkšlena. Visi turi problemų, visiems kainos vienodai didelės, visiems kažką skauda, nesiseka darbe ir panašiai. Džentelmenas dalinasi, tačiau problemas sprendžia tyliai.

  • Džentelmenas žino restoranų etiketą, turi bent minimalių žinių apie vyną. Galbūt tai daugiau mano asmeninis stereotipas, tačiau tokia savybė tikrai pridėtų pliusą prie visų savybių. Ir dar pridėsiu - jokiu būdu negalima čepsėti ir kalbėti pilna burna. Taip valgo tik gyvuliai, o žmonės turėtų būti pakankamai sąmoningi ir kultūringi, kad mokėtų kramtydami nesidalinti savo burnos turiniu su kitais.

  • Džentelmenas yra žmogus, o žmonės klysta. Ir džentelmenas tą turi pripažinti. Ir turi iš to pasimokyti. Tikrai nėra nieko vyriško neigti savo klaidą ir bet kokiu būdu bėgti nuo atsakomybės už padarinius.



Štai tokiu sąrašu dalinuosi. Didžiąją dalį jo praktikuoju pats asmeniškai ir galiu patvirtinti, kad tos savybės man tikrai padeda gyvenime. Durelių atidarymas sukelia daug šypsenų, skėčio dažniausiai mano pažįstami žmonės (ir vyrai, ir moterys) baidosi (alfos :D), pagalba su paltu taip pat buvo ne kartą gerai įvertinta. Ko negaliu - iki galo atsikratyti verkšlenimo, dar daug nežinau restorano etiketo, kartais pamirštu žmonai atidaryti dureles. Ir galiu iš karto įspėti - moterys prie durelių greit pripranta ir kai po mėnesio atidarinėjimo porą kartų pamiršite atidaryti - moterys tikrai tą pastebės ir papriekaištaus :D Prie gero greit priprantama.

Einant džentelmeniškumo keliu svarbiausia nepamiršti, kad to tikslas yra ne moterys, jų dedami pliusai, ne geras įvaizdis, bet geriausias įmanomas žmogus. Augimas. Žmogiškumas. Džentelmeniškumas veda link gražaus pasaulio, teisingo ir tokio, kuriame malonu gyventi, galima sutikti malonių žmonių. Taip pat, svarbu neperlenkti lazdos, kad džentelmeniškumas nepavirstų į „malonaus vyruko“ įvaizdį. Siūlyčiau, bent pradžiai, džentelmenu būti tiems žmonėms, kurie tai vertins arba nesmerks. Ilgainiui tai pasidarys natūralu, užaugs ir šiokia tokia skūra, o su ja nebus sunku tiesiog būti džentelmenu 24/7 nepaisant visų kitų nuomonių (o čia jau artėjama prie Alfos).

Būkite geriausi įmanomi vyrai. Tai nekainuoja. O grąža už pastangas bus didelė.
Sėkmės!
Panašūs įrašai

Ką vairuoji - toks vyras ir esi
Automobiliai. Greitis. Variklio garsas. Prasikuisimas visą dieną prie kokios nors vienos detalės keitimo, bet geras jausmas, kai žinai, kad ...
Nemoku = ne vyras?
Turėjau tokią situaciją. Na, tiksliau - mačiau iš šono. Mano pažįstamo žmogaus mergina nusipirko sekcijos komplektą. Didelį ir gražų. Jį su ...
Skaityta 496 kartų.        
Komentarai



Prenumeratos
Patiko straipsnis? Privertė susimąstyti? Galbūt norėtum greitai sužinoti kada bus parašytas naujas straipsnis? Tuomet įrašyk čia savo el. pašto adresą ir tave naujienos pasieks iš karto!